- politinė kultūra
- politinė kultūra statusas T sritis Politika apibrėžtis Vertybinė sistema, kurią sudaro visuma idėjų, normų, principų, tradicijų, papročių ir įsitikinimų, lemiančių asmenų politinę elgseną ir politinės sistemos, politinių institucijų įgaliojimų, jų funkcionavimo ir sąveikos supratimą. Sąvokos formavimuisi didelę įtaką padarė T. Parsonsas. Kultūra, pasak jo, yra ir subjektyvus psichologinis reiškinys, ir objektyviai gyvuojanti, visuomenės elgesį nustatanti sistema. Asmens nuostatų dalimi ji tampa per socializaciją. Kultūros sampratą politinei sferai, pritaikė D. Eastonas: pasak jo, tai įsitikinimų, idėjų, normų, vertybių visuma, lemianti mąstymo, elgesio ir veiklos standartus, turinčius įtakos politinės sistemos funkcionavimui. G. Almondas ir S. Verba susiejo su politinės sistemos stabilumu. Tyrimuose bandoma nustatyti politinių nuostatų, vertybių ir demokratinės politinės sistemos funkcionavimo sąsajas. Almondas ir Verba skyrė 3 „grynuosius“ kultūros tipus: parapinę, valdinio ir dalyvio politinę kultūrą. Kaip tam tikrą mišrų valdinio ir dalyvio politinės kultūros tipą autoriai įvardijo pilietinę kultūrą, lemiančią politinės sistemos stabilumą. atitikmenys: angl. political culture
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.